| Paskutinis 2013 met numeris ieina tuomet, kai laikas taip ir taikosi pastverti u skverno, sukdamas prieventin dovan, ruoos ar kitok skubjim. Ai Dievui, kad, pasak gruodio „Artumos“ kalendoriaus, tikintiems prie akis visada naujas laikas. K nuveiksime iame laike po Tikjimo met, kaip pasidalysime tikjimo dovana ir kaip „prisidsime prie Banyios kovos u mogikum ir ateit“?..
Ar vertjo priekaldin urnalo numer skirti misijoms ir evangelizacijai, kai visai netrukus Prakartls Kdikis savo ramybe pats „evangelizuos“, prie savs sutrauks minias ne tik uolij, bet ir „progini“ katalik? Taiau visus Tikjimo metus band apmstyti: „tai k gi mes tikime?“ ir naujai patyr, paragav bent lael to seno ir nuolat jauno krikioniko tikjimo vyno, vis dlto nutarme, jog turim blaiviai sismoninti, kaip perduoti t diaugsmo skon ir kitiems?!
Kad Banyia visada labai rimtai velg ypating savo udavin – sisti „Evangelijos auklius skelbti gerosios naujienos“ – byloja urnale pristatomas Vatikano II Susirinkimo dekretas apie misijas Ad gentes – „Tautoms“ (beje, i abstrakios, „saus kaul be odos“, Schemos, kaip j Susirinkime pavadino vienas airis vyskupas, iaugs solid, udegant dokument).
Taiau kas yra tie Kristaus pasiuntiniai iandien? Ar tik vyskupai, kunigai? Atsakymas – Bryano Bradley straipsnyje, galiniame tapti pasauliei apatalavimo „manifestu“: „Nesame tik tie, kurie negavo paaukimo kunigyst ar vienuolyst! Nesame tik avinliai, kuriuos Ganytojai gano, ar tik vaikai, kuriuos Motina Banyia dvasikai maitina ir ilaiko! Mums, pasaulieiams, patiktos ypa tos aplinkins sielos – eimoje, darbovietje, kultriniame ar visuomeniniame gyvenime! Neturime laukti, kol i tikrj bsime pasireng! Pasaulis juk laukia to nesulaukia!“
Ir paiu laiku evangelizacijos dirvonus Lietuvos Banyioje ateina seniai pasaulyje inoma pagalba – vedusieji diakonai, apie kuriuos rao k tik pasirodiusios beveik enciklopedins knygos apie diakonat autorius mons. Algirdas Jureviius.
Gruodio „Artumoje“ – ir provokuojantis kun. Danieliaus Dikeviiaus straipsnis apie tai, kaip priimti prana nuodmingum. Tegul neliks skaitytoj nepastebtas ir kun. Kstuio K. Briliaus MIC paraginimas tapti „Evangelijos <...> skelbjais, panaiais apatalus, kurie prabilo odiais, o paliudijo gyvenimu“.
Kad ne visada lengva tais odiais prabilti ir bti igirstiems – syk rao ir psicholog Zita Vasiliauskait, bandanti padti mums tikinamai byloti. Nors i „Artumos“ kalbint vaik panau, jog evangelizuoti mokytis n nereikia: moiuts, kaip atvirauja j vaikaiiai, „kasdien evangelizuoja ir moralizuoja – net ginytis nemanoma!“
„Usieniuose lietuvi kilms mons altori dengia lietuvika staltiese“ – i ujri jautriai rao mums t. Antanas Saulaitis SJ, paliesdamas ne maiau jautr kultrinimo klausim. Taigi, ar svarbios pastangos „sutautinti“ ir kultrinti tikjim?
Na, bet, kaip rao tas pats Bradley (beje, gims anuose ujriuose, o gyvenantis Lietuvoje jau antr deimtmet), svarbiausia – kai patys ildoms prie Dievo meils lauo, galime skleisti ilum kitiems.
Šiluma dvelkia ir i pasakojimo apie savanoryst, kuri moko draugauti ir dirbti... i irdies. Tokia iluma ir seneli namus gali paversti „diaugsmo namais“ – tai spdiai i „Arkos“ bendruomens, pabuvus tarp moni, veidu „atsigrusi saullyd“, jie baigiami krikioniko dalijimosi santrauka: „ms vis paaukimas ir yra – duoti. Mes pradedame mirti, kai nebeduodame, ir taip numirtame kartais greiiau u tuos senukus.“
„Labiausiai slegia meils stygius“, kai mogus „nesulaukia ypsenos, nra priimamas“, – visai paprastai sak popieius Prancikus pasaulio eimoms susitikimo Romoje proga (visas jo odis – gruodio „Artumoje“). Diaugiams, galdami pasidalyti su skaitytojais ir kita diugija naujiena: meils ir tikjimo lopiui – ŠEIMAI – visus 2014-uosius metus skiria ne tik katalikai, bet ir kitos krikioni Banyios ir bendrijos Lietuvoje!
Pamintini ir kiti gruodio tekstai – apie Dievo „konsul“ popiei Grigali Didj, apie karitiei tarnyst vaikams „Vaik stotelje“, apie lietuviko ir net patriotinio kino (!) naujienas, apie tai, kad ir demokratija dar nereikia, jog lengva paveikti politikus. Ir – apie sveikatos, vaik auginimo rpesius, ir inoma, ms Vandos Ibianskos „maikioji plunksna“ – syk apie vieseles ne visada viesioje kasdienoje.
Taiau greitai nuvis ir tikroji – Viepaties UGIMIMO – Šviesa! Leiskims pavymui jos neam diaugsm ir sulauksime jos. O tada – ar galtume apie tai neskelbti kitiems?!
Dal GUDINSKIEN
P. S. Kaip Tikjimo met ubaigimo dovan „Artuma“ drauge su Vatikano radijo lietuvi programa dovanoja savo skaitytojams ir klausytojams urnalo pried „CREDO. K mes tikime?“ Tai – trumpi ir paprasti tekstai, keliais sakiniais mums priartinantys prie daugiau kaip pusantro tkstanio met Nikjos bei Konstantinopolio Susirinkimuose Banyios tv galutinai tvirtinto Tikjimo ipainimo dalis, idant iandien jas kartodami suprastume, o svarbiausia – kad joms pritartume protu, irdimi ir gyvenimu. |